žitkai

מìtkai sm. pl. (2) Kv; S.Dauk, Ms, Vkš žr. žičkai 1: Dėjo … rūbą …, austą iš aukso, iš ploniausios drobės ir iš žitkų, du žygiu dažytų I. Žìtkai tokie buvo, kad i virinsi, nėkur ans neis Sd.